Cukrus – tikrasis jūsų priešas Numeris Vienas

Riebalai – visokie majonezai, taukai ir lydyti sūriai – tik gerokai nutolusioje antroje vietoje. Ir štai kodėl: kaskart, kai suvalgote riebaus maisto – aš, beje, anaiptol nerekomenduoju valgyti lašinių, ant jų užsitepus sviesto, bet apie tai kiek vėliau – sotumą jaučiate gana ilgai. Taip yra todėl, kad riebalų molekulė yra pakankamai sudėtinga ir jos išskaidymas (virškinimas) trunka ilgai. Todėl ir į kraują iš riebalų gaunama energija patenka palaipsniui ir sotumą jaučiame ilgai.

Tuo tarpu cukraus – paprastojo angliavandenio – virškinimas tetrunka, vaizdžiai kalbant, akimirką, energija gliukozės (kraujo cukraus) pavidalu beregint patenka į kraują ir jei nėra taip pat greitai panaudojama (pvz., fiziniam darbui atlikti) iššaukia kasos hormoną insuliną, kuris, kaip ir dera „ūkiškam“ daiktui, imasi „sandėliuoti“ visą perteklinę energiją juodai dienai.

Tiesa, kad į sandėlį daugiau tilptų, tą cukrų jis mikliai „iškonvertuoja“ į kompaktiškesnį riebalą (angliavandenio gramo energetinė vertė yra 4 kcal, riebalo net 9 kcal). Štai ir visas tukimo mechanizmas. Tačiau nemaloniausia dalis seka po to, kai cukraus perteklius iš sistemos jau pašalintas. Kas gi atsitinka tada? Ogi mes vėl imame jausti alkį – kraujyje juk nebeliko „greito“ cukraus! Ir vėl užsisuka nelemtoji karuselė, kai norisi „kažko tokio užkrimsti“.

Štai kodėl geriau suvalgyti sočius pietus, tegul tai būna ir kepsnys ar daržovių apkepas su rieboku sūriu, bet tai bus sveikiau nei sukrimsti kelis salotų lapus, o po to nejučia naikinti vieną saldainį po saldainio.

Pagarba savo kūnui ir organizmo / lėkštės valymas

Kūnas yra dovana. Tėvų dovana jums. Jūsų dovana sau. Jūsų dovana partneriui. Kokia ta dovana konkrečiu atveju?  Puiki? Nuostabi? O gal tik šiaip sau? Gal jūsų kūnas yra tokios kokybės ir tokios būklės, kad tai ne dovana, o vargana išmalda?

Deja – o gal kaip tik labai gerai? – veidrodis „nerodo nesąmonių“, o kaip tik labai tiksliai atspindi jūsų gyvenimo būdą ir maisto pasirinkimą. Jei kemšate į save sintetinį šlamštą, vienintelis dalykas, kurį su juo gali padaryti jūsų organizmas, tai paversti organiniu šlamštu. Paprastai tai būna pertekliniai riebalai visose labiausiai nepageidautinose kūno vietose, tirštai prisotinti įvairiausių šlakų.

Jei norite išsivalyti savo organizmą, pradėkite nuo to, kad išsivalysite savo lėkštę.

Tai, kas padėta lėkštėje, vėliau keliauja į jūsų vidų ir tampa – taip, tai tampa jumis! Na, bent jau medžiagine jūsų dalimi. Skaniai atrodantys tortai, ledai ir pyragaičiai „skanūs“ visų pirma jūsų akims, patekę į organizmo vidų jie negailestingai „permalami“ ir virsta gličia tyre, iš kurios „pagaminti konservus atsargai“ – taigi, vėl tuos pačius nelaimingus taukus papilvėje ir ant strėnų – organizmui yra juokų darbas. Todėl pradėkite valyti ten, kur tą padaryti visų lengviausia – lėkštėje.

Šlamštas – kaip gražiai jis beatrodytų ir kaip įtaigiai bebūtų reklamuojamas – į mūsų vidų patenka pro burną. Mes jo neprisižiūrime, neprisiklausome ir neprisiuostome (šiuo atveju) – užtat prisivalgome. Žiūrėkite, ką dedate į burną ir netrukus suprasite, iš kur tas lajus ant jūsų kūno. Be to, senatvėje nereiks naudotis minipaskola.lt (skaityti visą straipsnį), kad susimokėtumėte už vaistus, kuriuos dabar gali pakeisti daržovės, uogos ar riešutų pakelis.

Kramtymas ir kūno svoris

Jei sąžiningai kramtysime tai ką valgome, neišvengiamai būsime priversti valgyti lėčiau, o juk seniai žinoma, kad sotumo jausmas nuo valgymo pradžios atsiranda ne ankščiau kaip po 15 min. Tai ypač svarbu tiems, kas turi didesnį svorį nei norėtų.

Tinkamai sukramčius maistą, mažiau apkraunamas visas organizmas, gerėja mūsų savijauta ir sveikata. Nėra normos sukramtyti 10 ar 20 kartų, nes kiekvienas produktas skirtingas, juk košės ilgai kramtyti nepavyks, tuo tarpu prastai pagamintą kepsnį, tinkamai sukramtyti gali būti tikras iššūkis. Tiesiog skirkime pakankamai laiko, kad maistas burnoje savaime sutirptų.

Tai galime padaryti žengdami kelis paprastus žingsnelius:

1 žingsnis. Kelios papildomos minutės skirtos tinkamai papusryčiauti ar papietauti, leis mums visą dieną būti energingesniems ir neabejotinai atpirks valgymui skirtą laiką.

2 žingsnis. Iš anksto susiplanuokime ir skirkime pakankamai laiko pavalgyti, tai turi būti ne mažiau kaip 15 – 20 min, tuo metu atidėkime visus darbus į šalį ir susitelkime į maistą, mėgaukimės juo, pajuskime skonį, malonumą valgyti.

3 žingsnis. Priimkite sprendimą, bent vieną dieną, kad ir ką bevalgytumėte, gerai viską sukramtyti.

4 žingsnis. Pratęskite vieną dieną iki savaitės, vėliau iki 30 d. Jei vieną ar du kartus ir suklupsite šiame kelyje ne bėda, svarbiausia nesustoti pusiaukelėje.

Pirmi žingsniai sunkiausi, vėliau jums nebereikės jokių pastangų. Galėsite tiesiog džiaugtis gražėjančiomis kūno linijomis, geresne savijauta, sveikata, ilgesniu gyvenimu ir mažesnėmis išlaidomis maistui.