Praėjusiame straipsnyje rašiau apie riebalus ir jų skirstymą į „geruosius“ ir „bloguosius“. Panašiai galime skirstyti ir angliavandenius, tik čia „gerieji“ su „blogaisiais“ tarsi susikeitę vietomis.
Paprasti angliavandeniai (visi cukrūs, įskaitant ir vaisiuose esančią fruktozę) yra nevykęs pasirinkimas ir turi būti vartojami itin atsargiai ir saikingai, tuo tarpu krakmolingieji ir mažai perdirbti – visų pirma daržovės ir grubaus malimo miltai, o dar geriau patys grūdai – yra geras pasirinkimas dėl tos priežasties, kad jų molekulė, nors ir ne tokia sudėtinga kaip riebalų, yra pakankamai didelė ir ilgiau skaidoma, todėl pasotina ilgesniam laikui ir nesukelia greitos insulino reakcijos.
Prisiminkite, kad greitai į kraują patenkantis cukrus yra taip pat greitai iš jo ir pašalinamas, o po to seka alkio priepuolis. Todėl rupios duonos ir alyvuogių aliejaus derinys yra geras, o saldūs grietininiai ledai – labai blogas, nors ir vienu, ir kitu atveju valgome angliavandenius su riebalais.
Šitai prisiminkite ir gerdami gėrimus: ne tik pilni cukraus limonadai yra kalorijų, kurios itin greitai išsiskaido, šaltinis. Lygiai taip pat yra su natūraliomis sultimis, tik sulčių atveju jose yra fruktozė (t. y. vaisių cukrus). Jau net nekalbant apie vaisių kokteilius ir sulčių gėrimus, kuriuose dažniausiai būna ir natūralios vaisių fruktozės, ir dar papildomai pridėto cukraus, todėl nekaltas ir natūralus ananasų kokteilis gali būti jūsų kelias į nutukimą.
Lieknėkim 